Celiulitas yra dažna odos būklė, kuriai būdingi įdubimai ar nelygumai, primenantys apelsino žievelę. Dažniausiai jis atsiranda ant šlaunų, sėdmenų ir pilvo, o pasireiškia net iki 90 % moterų. Pagrindinės priežastys - genetiniai veiksniai, hormonų pokyčiai ir specifinė jungiamojo audinio sandara.
Šiame įraše apžvelgiamos celiulito atsiradimo priežastys, natūralūs išvaizdą gerinantys sprendimai, gyvenimo būdo pokyčiai ir moksliškai pagrįstos priemonės, kurios gali padėti sumažinti šios būklės matomumą.
Celiulitas susiformuoja dėl specifinės jungiamojo audinio struktūros, netolygaus riebalų pasiskirstymo ir hormonų veiklos. Kai skaidulinės pertvaros, jungiančios odą su raumenimis, įsitempia netolygiai, riebalai išsikiša į paviršių, sukeldami būdingus odos įdubimus.
Moterys celiulitui yra imlesnės dėl vertikaliai išsidėsčiusių riebalinių ląstelių ir lygiagrečių skaidulų, priešingai nei vyrų oda, kur riebalai pasiskirsto horizontaliai, o skaidulos kryžminasi. Genetiniai veiksniai, tokie kaip ACE geno mutacijos, gali sumažinti kolageno sintezę ir turėti įtakos riebalų išsidėstymui.
Hormonų lygio svyravimai - ypač estrogenų dominavimas brendimo, nėštumo ir menopauzės metu - gali sustiprinti celiulito išraišką. Insulino aktyvumo pokyčiai taip pat gali keisti riebalų kaupimosi modelius, todėl net iki 90 % moterų susiduria su celiulitu, palyginti su mažiau nei 5 % vyrų.
Celiulitui būdinga įdubusi, gumbuota odos tekstūra, dažnai lyginama su apelsino žieve ar varškės paviršiumi. Šie nelygumai susiformuoja dėl netolygiai po oda pasiskirsčiusių riebalų sankaupų.
Dažniausiai celiulitas pastebimas ant šlaunų ir sėdmenų, tačiau gali apimti ir pilvą, klubus, žastus ar krūtis. Būklė skirstoma į keturis laipsnius - nuo vos pastebimo iki aiškiai matomo net ramybės būsenoje.
Jo matomumą gali sustiprinti amžinis odos elastingumo sumažėjimas, svorio pokyčiai ar hormonų svyravimai. Celiulitas dažniausiai nesukelia skausmo, uždegimo ar sisteminių simptomų.
Celiulitas dažniausiai pasireiškia moterims, ypač turinčioms paveldėtą polinkį. Riziką gali didinti šie veiksniai:
Celiulito visiškai pašalinti neįmanoma - dabartinės medicinos technologijos leidžia tik sumažinti jo matomumą. Klinikiniai duomenys rodo, kad procedūros nepanaikina pagrindinių struktūrinių pokyčių, bet gali laikinai pagerinti odos išvaizdą.
Ilgesnio poveikio gali suteikti procedūros, nukreiptos į skaidulinių pertvarų ardymą. Kai kurių rezultatų trukmė - 1-3 metai ir ilgiau. Akustinių bangų terapija gali būti naudinga 6-12 mėnesių, nes gerina kraujotaką ir kolageno sintezę.
Poveikis priklauso nuo individualių veiksnių: genetinio polinkio, amžiaus, riebalų kiekio organizme. Gydymas gali kainuoti nuo 2700 iki 6300 eurų, o senstant ar keičiantis svoriui dažnai reikalingas palaikomasis gydymas.
Net ir po efektyvios procedūros celiulitas gali sugrįžti. Geriant pakankamai vandens, galima palaikyti odos būklę. Prieš pradedant gydymą būtina pasitarti su gydytoju.
Tam tikri mitybos ir judėjimo įpročiai gali padėti sumažinti celiulito matomumą. Pagrindiniai pokyčiai apima priešuždegiminę mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir odos priežiūros rutiną.
Nors šios priemonės gali pagerinti mikrocirkuliaciją ir odos struktūrą, genetinis polinkis išlieka vienu svarbiausių veiksnių. Prieš atliekant esminius pokyčius rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba asmeniniu treneriu.
Fiziniai pratimai gali padėti sumažinti celiulito išvaizdą, stiprindami raumenis ir mažindami poodinį riebalinį sluoksnį. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias treniruočių formas.
Veiksmingiausia treniruočių programa apima visų tipų pratimus, atliekamus reguliariai, palaipsniui didinant krūvį.
Visiškai išvengti celiulito sudėtinga, tačiau tam tikros strategijos gali sumažinti jo atsiradimo riziką ir matomumą. Svarbiausia - pradėti dar prieš pasireiškiant pirmiems požymiams.
Prevencinės priemonės efektyviausios taikomos ankstyvoje stadijoje. Kad rezultatai būtų
Kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti celiulito matomumą, ypač jei taikomos nuosekliai ir derinamos tarpusavyje.
Geriausi rezultatai pasiekiami taikant kelis metodus iš karto. Kad išvengtum nepageidaujamų reakcijų, prieš pradedant naują rutiną rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Taip, celiulito matomumas gali kisti dienos eigoje. Ryte, kai organizmas yra mažiau prisotintas skysčių, odos paviršius gali atrodyti lygesnis. Po pietų skysčių susilaikymas dažnai išryškina įdubimus.
Matomumui įtakos turi kūno padėtis - stovint gravitacija gali sustiprinti reljefą. Taip pat svarbios apšvietimo sąlygos: tiesioginis viršutinis apšvietimas gali išryškinti nelygumus labiau nei švelnus šoninis. Celiulito išraiška taip pat gali priklausyti nuo mitybos ir raumenų nuovargio.
Taip, nėštumo metu celiulitas gali tapti ryškesnis. Padidėjęs estrogenų ir progesterono kiekis skatina skysčių kaupimąsi ir keičia riebalų pasiskirstymą. Svorio prieaugis viršija įprastą normą, o kraujo tūris didėja - tai stiprina vandens susilaikymą jautriose zonose.
Nėštumo metu dažnai pasireiškia „vandeningas celiulitas“ - skysčių perteklius poodiniuose sluoksniuose. Sumažėjusi kolageno gamyba, paveldėtas polinkis ir silpnėjantis jungiamasis audinys gali dar labiau išryškinti tekstūros pokyčius.
Taip, kai kurie vaistai gali turėti įtakos celiulito atsiradimui. Preparatai, kurie veikia estrogenų lygį, skatina skysčių susilaikymą ar didina svorį - pavyzdžiui, kortikosteroidai ar kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai - gali sustiprinti celiulito matomumą.
Skydliaukės veiklą veikiantys ir insuliną reguliuojantys medikamentai gali pakeisti riebalų pasiskirstymą bei paveikti jungiamojo audinio struktūrą. Nors tiesioginis ryšys tarp konkrečių vaistų ir celiulito nėra įrodytas, svarbiausi veiksniai yra hormonų pokyčiai, skysčių susilaikymas ir jungiamojo audinio pakitimai.
Tiesioginio ryšio tarp vieno konkretaus maistinės medžiagos trūkumo ir celiulito nėra, tačiau kelių medžiagų stygius gali turėti įtakos odos struktūrai.
Gali būti aktualu: ZMA Papildai (cinkas magnis ir b6). Pigi kaina. 24 val. Pristatymas
Taip, kompresiniai drabužiai gali laikinai sumažinti celiulito matomumą, ypač šlaunų ir sėdmenų srityse. Jų veikimas pagrįstas pagerinta kraujotaka ir limfos tekėjimu, o ne ilgalaike struktūrinių pokyčių korekcija.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad reguliariai dėvint kompresinius drabužius 8 savaites po 8 valandas per dieną gali sumažėti vandens susilaikymas ir pagerėti odos paviršiaus tolygumas. Tačiau poveikis yra laikinas ir nepašalina gilesnių audinių pertvarkų.
Nauda pastebima dėl sumažėjusio patinimo, o ne dėl riebalų pasiskirstymo ar jungiamojo audinio pokyčių. Efektas gali išlikti kelias savaites po dėvėjimo, bet ilgalaikiams rezultatams reikalingas nuoseklumas.