Kolageno gamyba organizme lemia odos elastingumą, sąnarių lankstumą ir audinių atsinaujinimą, tačiau šis procesas neišvengiamai lėtėja su kiekvienu gyvenimo dešimtmečiu. Dalis žmonių pirmąsias pasekmes pastebi jau artėjant trisdešimtmečiui, kai oda pradeda prarasti tvirtumą, o sąnariai tampa jautresni apkrovoms.
Gera žinia ta, kad kolageno sintezę galima palaikyti ir net paskatinti tinkama mityba, odos priežiūros priemonėmis bei gyvenimo būdo korekcijomis. Bet ar visi populiarūs patarimai tikrai veikia?
Žemiau pateikiame mokslu pagrįstą informaciją apie tai, kokie maistiniai kofaktoriai būtini kolageno grandinėms formuotis, kaip retinoidai ir kolageno papildai veikia iš vidaus ir išorės, bei kokios procedūros duoda realių rezultatų, o ne tik rinkodaros pažadus.
Kolagenas yra gausiausias žmogaus organizmo baltymas, sudarantis apie trečdalį visų kūno baltymų. Jis formuoja odos, kaulų, sąnarių, sausgyslių ir kremzlių struktūrinį pagrindą, todėl nuo jo kiekio tiesiogiai priklauso audinių tvirtumas ir elastingumas.
Už kolageno gamybą organizme atsakingos specialios ląstelės, vadinamos fibroblastais. Jos sujungia aminorūgštis, daugiausia gliciną, proliną ir hidroksiproliną, į trigubos helikso struktūros grandines. Būtent ši struktūra suteikia kolagenui mechaninį atsparumą.
Organizme aptinkama daugiau nei dvidešimt kolageno tipų, tačiau trys yra pagrindiniai. I tipas sudaro odos ir kaulų pagrindą, II tipas palaiko kremzles bei sąnarius, o III tipas stiprina kraujagyslių sieneles ir vidaus organų audinius.
Kolageno sintezė nevyksta be tinkamų kofaktorių. Vitaminas C aktyvuoja prolilo ir lizilo hidroksilazės fermentus, stabilizuojančius kolageno grandines. Cinkas reguliuoja kolageno atsinaujinimą, o varis užtikrina skaidulų kryžminį surišimą per lizilo oksidazės fermentą. Be šių mikroelementų, organizmas tiesiog negali pagaminti pilnaverčio kolageno.
Maždaug nuo 25 metų organizmas kasmet gamina vis mažiau kolageno, tačiau šis procesas yra laipsniškas. Kolageno sintezė niekada visiškai nesustoja, todėl tinkama prevencija duoda rezultatų bet kuriame amžiuje.
Po 25 metų organizmas kasmet netenka maždaug 1 proc. kolageno gamybos pajėgumų. Iš pradžių pokyčiai beveik nepastebimi, tačiau po kelių dešimtmečių jie tampa akivaizdūs: oda praranda elastingumą, sąnariai tampa standesni.
Moterims šis procesas pagreitėja menopauzės metu. Per pirmuosius 5 metus estrogeno sumažėjimas gali lemti iki 30 proc. odos kolageno praradimą, nes estrogenas tiesiogiai reguliuoja fibroblastų aktyvumą.
Tai nėra negrįžtamas nuosprendis. Kadangi kolageno sintezė tęsiasi visą gyvenimą, tinkama mityba, apsauga nuo UV spindulių ir kofaktorių užtikrinimas padeda bet kuriame amžiuje.
UV spinduliai yra vienas agresyviausių kolageno priešų. Ultravioletinė spinduliuotė aktyvuoja matrikso metaloproteinazes (MMP), fermentus, kurie tiesiogiai ardo kolageno skaidulas dermoje. Būtent todėl fotosenėjimas neretai daro didesnę žalą odai nei natūralus biologinis senėjimas.
Rūkymas dvigubai kenkia kolageno sintezei: mažina kraujotaką ir kartu naikina vitamino C atsargas organizme. Be pakankamo vitamino C, fibroblastai negali stabilizuoti kolageno grandinių.
Per didelis cukraus vartojimas sukelia glikacijos procesą, kurio metu susidaro AGE junginiai (pažangūs glikacijos galutiniai produktai). Šie junginiai daro kolageno skaidulas standžias ir trapias, todėl oda praranda elastingumą.
Lėtinis stresas ir miego trūkumas kelia kortizolio lygį. Kortizolis tiesiogiai slopina fibroblastų aktyvumą, lėtindamas kolageno atsinaujinimą. Net puiki mityba nekompensuos žalos, jei šie išoriniai veiksniai veikia nuolat.
Mityba yra pirmasis ir svarbiausias kolageno gamybos variklis, nes organizmas kolageną konstruoja iš maiste esančių aminorūgščių ir kofaktorių.
Vitaminas C yra būtinas prolilo ir lizilo hidroksilazės fermentams, kurie stabilizuoja kolageno trigubą helikso struktūrą. Be šio vitamino organizmas negali suformuoti funkcionalių kolageno grandinių.
Cinkas aktyvuoja kolagenazę, reguliuojančią kolageno atsinaujinimą ir palaikančią odos vientisumą. Varis yra lizilo oksidazės fermento sudedamoji dalis, atsakinga už kolageno skaidulų kryžminį surišimą, suteikiantį audiniams mechaninį tvirtumą.
Citrusiniai vaisiai, paprikos, šaltalankiai ir juodieji serbentai kasdien aprūpina organizmą vitaminu C, be kurio kolageno grandinės tiesiog nesusiformuoja.
Lašiša ir sardinės aprūpina organizmą omega-3 riebalų rūgštimis ir prolino aminorūgštimis, o kiaušiniai taip pat yra glicino šaltinis. Kaulų sultinys suteikia natūralaus kolageno ir želatinos, todėl jis populiarus tarp sąnarių sveikata besirūpinančių žmonių.
Ankštiniai (avinžirniai, lęšiai) užtikrina baltyminių aminorūgščių bazę. Šitake grybai ir sezamo sėklos papildo varį, o moliūgų sėklos yra vienas geriausių cinko šaltinių.
Be mitybos, kolageno sintezę galima skatinti ir išoriškai, tiesiogiai veikiant odos fibroblastus kosmetinėmis priemonėmis bei specialiomis procedūromis.
Retinolis ir jo stipresnis receptinis variantas tretinoinas yra vienos mokslu labiausiai pagrįstų veikliųjų medžiagų odos priežiūroje. Jie tiesiogiai didina fibroblastų aktyvumą, todėl oda intensyviau gamina kolageną ir greičiau atsinaujina.
Topinis vitaminas C (L-askorbilo rūgštis) atlieka dvigubą funkciją: neutralizuoja laisvuosius radikalus ir veikia kaip tiesioginis kolageno sintezės kofaktorius. Geriausius rezultatus duoda 10–20 proc. koncentracijos serumai, naudojami ryte po valymo.
Perspektyvi kryptis yra vario peptidai GHK-Cu, siunčiantys signalus fibroblastams intensyviau gaminti kolageną. Šie peptidai papildomai skatina audinių regeneraciją ir mažina oksidacinę žalą.
Raudonoji šviesa (630–660 nm bangos ilgio) stimuliuoja mitochondrijų veiklą fibroblastuose, todėl ląstelės intensyviau gamina kolageną. Prietaiso galia čia yra lemiamas veiksnys: bateriniai namų prietaisai dažnai neturi pakankamo intensyvumo, o profesionalūs įrenginiai pasiekia gilesnius odos sluoksnius.
Mikroadatų terapija (dermapen) veikia kitu principu. Kontroliuojami mikroplėšimai odoje paleidžia natūralų gijimo atsaką, kurio metu fibroblastai suaktyvėja ir pradeda intensyvią kolageno sintezę.
Vis dėlto abi procedūros yra papildomos priemonės. Be tinkamos mitybos, vitamino C ir kasdienės odos priežiūros, jų poveikis bus ribotas.
Hidrolizuoto kolageno peptidai turi mokslinį pagrindą, tačiau jų poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių. Skirtingai nuo neapdoroto kolageno, hidrolizuotas kolagenas yra suskaidytas į mažesnes molekules, todėl organizmas jį pasisavina efektyviau.
Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad reguliarus hidrolizuoto kolageno peptidų vartojimas po 8–12 savaičių gali pagerinti odos elastingumą ir drėgmę. Rezultatai nėra universalūs, nes poveikį lemia dozė, kolageno šaltinis ir individuali organizmo būklė.
Jūrinis kolagenas pasižymi mažesnėmis molekulėmis ir geresniu biologiniu prieinamumu, o gyvūninis kolagenas yra plačiau prieinamas ir pigesnis. Abu variantai gali būti efektyvūs, priklausomai nuo poreikių. Plačiau apie skirtumus rasite kolageno pasirinkimo gide.
Bet papildai neatstoja pagrindo. Vitaminas C, cinkas, baltymai iš maisto ir sveikas gyvenimo būdas lieka esminės kolageno sintezės sąlygos. Papildai veikia kaip papildoma priemonė, ne pakaitinė.
Maždaug nuo 25 metų organizmas kasmet praranda apie 1 proc. kolageno gamybos pajėgumų. Menopauzės metu šis procesas pagreitėja, tačiau kolageno sintezė niekada visiškai nesustoja.
Tinkama mityba (vitaminas C, cinkas, varis, baltymai), sveikas gyvenimo būdas (miegas, streso valdymas, apsauga nuo saulės) ir kasdienė odos priežiūra (retinolis, vitamino C serumas) kartu sudaro efektyviausią kolageno gamybos strategiją.
Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo teigiamą hidrolizuoto kolageno peptidų poveikį odos elastingumui ir sąnariams, tačiau galutinis mokslinis konsensusas dar nesusiformavęs. Papildai gali būti naudinga priemonė, bet jie neatstoja subalansuotos mitybos.
Vitamino C šaltiniai: citrusiniai vaisiai, paprikos, šaltalankiai ir juodieji serbentai. Baltymų ir aminorūgščių tiekia žuvis, kiaušiniai bei ankštiniai, o varį organizmas gauna iš šitake grybų ir sezamo sėklų. Kaulų sultinys yra natūralus kolageno ir želatinos šaltinis.
Raudonoji šviesa (630–660 nm) stimuliuoja fibroblastus ir mitochondrijų veiklą, skatindama kolageno sintezę. Prietaiso galia yra lemiamas veiksnys, nes profesionalūs įrenginiai pasiekia gilesnius odos sluoksnius nei bateriniai namų prietaisai.
Jūrinis kolagenas turi mažesnes molekules ir geresnį biologinį prieinamumą. Gyvūninis kolagenas yra pigesnis ir plačiau prieinamas rinkoje. Abu variantai gali būti efektyvūs, o pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir biudžeto.
Vitaminas C yra būtinas kofaktorius prolilo ir lizilo hidroksilazės fermentams, kurie stabilizuoja kolageno trigubą helikso struktūrą. Be jo organizmas negali suformuoti funkcionalių kolageno grandinių. Šis vitaminas efektyvus ir gaunamas su maistu, ir naudojamas topiškai kaip L-askorbilo rūgšties serumas.
Kolageno gamyba priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos galite kontroliuoti: nuo vitamino C ir aminorūgščių iki kokybiškų kolageno papildų. Jei norite palaikyti odą, sąnarius ar bendrą organizmo atsistatymą, rinktis patikimą ir biologiškai prieinamą kolageno formą yra pirmas žingsnis. Papildupasaulis.lt siūlo platų kolageno papildų asortimentą, pritaikytą tiek aktyviai sportuojantiems, tiek kasdienei priežiūrai.
Pradėkite nuo paprasto veiksmo: pasirinkite sau tinkamą kolageno tipą, suderinkite jį su vitaminu C ir stebėkite pokyčius. Papildupasaulis.lt komanda padės išsirinkti, o greitas pristatymas leis pradėti jau šią savaitę.