Geriausi vitaminai širdies sveikatai – tai maistinės medžiagos, kurios padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių funkciją, mažina uždegimą, reguliuoja kraujospūdį ir kalcio apykaitą (ypač K2, B grupės, C, D ir A vitaminai), taip prisidėdami prie širdies ligų prevencijos.
Šių vitaminų vaidmuo skatinant širdies sveikatą, taip pat kiti veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, nagrinėjami šiame įraše.
Dabartiniai duomenys nepatvirtina visuotinio vitamino D vartojimo širdies sveikatai gerinti.
Ankstyvieji stebėjimo tyrimai rodė ryšį tarp didesnio vitamino D kiekio ir mažesnio sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau atlikus griežtus atsitiktinių imčių tyrimus, pavyzdžiui, VITAL, nenustatyta, kad didelių dozių vitamino D papildai būtų naudingi širdies priepuolių ar insulto prevencijai.
Metaanalizės parodė, kad koreliacija nereiškia priežastinio ryšio, o tai leidžia manyti, kad vitamino D trūkumas gali būti ne lemiamas veiksnys, o atspindys jau esamos širdies ir kraujagyslių rizikos. Interpretacijas dar labiau apsunkina painūs kintamieji, tokie kaip gyvenimo būdas ir saulės spinduliuotė.
Nors vitaminas D gali daryti įtaką endotelio funkcijai ir širdies sveikatai įvairiais mechanizmais, būtina atsargiai vertinti jo vartojimą.
B grupės vitaminai gali būti svarbūs širdies ir kraujagyslių sveikatai, ypač dėl jų įtakos homocisteino kiekiui. Pagrindiniai B grupės vitaminai, įskaitant folatus, B6 ir B12, yra susiję su mažesniu homocisteino kiekiu, o tai susiję su mažesne koronarinės širdies ligos ir insulto rizika. Jei homocisteino kiekis sumažėja 25 %, koronarinės širdies ligos rizika sumažėja 11 %, o insulto rizika - 19 %.
Folio rūgšties derinimas su B12 gali sustiprinti homocisteino kiekį mažinantį poveikį. Nors stebėjimo tyrimai rodo, kad didelis šių vitaminų kiekis su maistu naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai, atsitiktinės atrankos būdu atliktų kontroliuojamų tyrimų rezultatai nevienareikšmiai. Be to, B grupės vitaminai gali palaikyti energijos apykaitą, o tai gali būti dar naudingiau širdies veiklai, nors veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių, tokių kaip pradinis homocisteino kiekis ir inkstų funkcija.
Vitaminas K2, reguliuodamas kalcio apykaitą, gali būti labai svarbus širdies ir kraujagyslių sveikatai palaikyti. Jis aktyvina matrikso Gla baltymą (MGP), kuris slopina kalcio nusėdimą arterijų sienelėse ir širdies vožtuvuose, taip mažindamas arterijų standumą ir užkirsdamas kelią kraujagyslių kalkėjimui.
Reguliarus vitamino K2 vartojimas gali būti susijęs su didele nauda širdies ir kraujagyslių sistemai, įskaitant 50 % mažesnį mirtingumą nuo aterosklerozės sukeltų širdies ligų ir mažesnę širdies priepuolių riziką.
Privalumai:
Šie veiksniai gali pabrėžti pakankamo vitamino K2 vartojimo svarbą optimaliai širdies sveikatai.
Vitaminas C gali labai pagerinti širdies sveikatą. Metaanalizės rodo, kad vitamino C papildai (500-1000 mg per dieną) gali pagerinti endotelio funkciją ir sumažinti kraujospūdį.
Šis vitaminas gali padėti sulėtinti aterosklerozės progresavimą, užkirsdamas kelią MTL cholesterolio oksidacijai ir arterijų pažeidimui. Be to, vitaminas C gali aktyvinti endotelio azoto oksido sintazę, kuri gerina kraujagyslių išsiplėtimą ir kraujotaką.
Jo antioksidacinės savybės gali sušvelninti oksidacinį stresą, kuris yra svarbus hipertenzijos ir širdies bei kraujagyslių ligų veiksnys. Be to, nustatyta, kad dėl didesnio suvartojamo kiekio maždaug 70 % sumažėja mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Nors mitybos šaltiniai gali neužtikrinti pakankamo gydomojo poveikio, papildų vartojimas gali būti būtinas, ypač didelės rizikos grupėms.
Vitaminas A atlieka svarbų vaidmenį širdies ir kraujagyslių gerovei. Jo antioksidacinės savybės gali padėti stabdyti oksidaciją ir apsaugoti nuo širdies ligų.
Pagrindiniai aspektai:
Tačiau apie maisto papildus turima nevienareikšmiškų duomenų, nes kai kurie tyrimai gali rodyti padidėjusią mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Mažesnis retinolio kiekis plazmoje gali būti susijęs su vainikinių arterijų liga, todėl svarbu palaikyti pakankamą vitamino A kiekį per mitybą. Norint išsiaiškinti jo vaidmenį širdies ir kraujagyslių sveikatai, būtina atlikti tolesnius tyrimus.
Pagrindiniai modifikuojami širdies ligų rizikos veiksniai gali būti rūkymas, hipertenzija, dislipidemija ir cukrinis diabetas. Rūkymas gali smarkiai padidinti miokardo infarkto ir mirtingumo nuo širdies ligų riziką. Hipertenzija ir dislipidemija gali pažeisti arterijų sieneles ir skatinti aterosklerozę, o cukrinis diabetas gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie didina širdies ir kraujagyslių komplikacijas.
Be to, gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip fizinis pasyvumas ir nesveika mityba, gali dar labiau padidinti šią riziką. Aplinkos veiksniai, įskaitant industrializaciją ir urbanizaciją, gali prisidėti prie sėdimos veiklos ir netinkamos mitybos įpročių. Be to, anamnezėje esanti krūtinės ląstos radiacija arba ankstesnės uždegiminės ligos gali padidinti širdies riziką. Norint taikyti veiksmingas širdies sveikatos strategijas, būtina gerai suprasti šiuos veiksnius.
Be vitaminų, tam tikri mineralai ir junginiai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant širdies sveikatą. Magnis, omega-3 riebalų rūgštys, kofermentas Q10 ir skaidulinės medžiagos turi unikalų indėlį į širdies ir kraujagyslių sveikatą dėl tokių mechanizmų, kaip uždegimo mažinimas, geresnė energijos apykaita ir geresnė kraujotaka.
Šių elementų supratimas gali padėti žmonėms priimti pagrįstus sprendimus širdies sveikatai palaikyti.
Magnis atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant širdies sveikatą. Jis gali būti širdies mitochondrijų fermentų kofaktorius ir reguliuoti neuronų sužadinimą, užtikrindamas tinkamą vidinį širdies laidumą. Šis mineralas gali padėti palaikyti membranos potencialą ir yra būtinas, kad būtų išvengta kalio netekimo, kuris būtinas širdies elektriniam aktyvumui.
Magnis gali mažinti vidutinį arterinį spaudimą ir sistolinį kraujagyslių pasipriešinimą. Jis gali stabilizuoti širdies ritmą, užkirsti kelią aritmijoms ir arterijų kraujagyslių spazmams. Su maistu suvartojamo magnio kiekis gali atvirkščiai proporcingai koreliuoti su sergamumu širdies ligomis.
Be to, magnio papildai gali duoti daug žadančių rezultatų gerinant stazinio širdies nepakankamumo pasekmes, o tai pabrėžia jo svarbą mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tinkamo magnio kiekio užtikrinimas gali sumažinti staigios širdies mirties riziką, ypač moterims.
Omega 3 riebiosios rūgštys gali prisidėti prie širdies sveikatos, reguliuodamos trigliceridų kiekį ir mažindamos infarkto ir insulto riziką. Šie nepakeičiamieji riebalai, ypač EPA ir DHA, gali sumažinti lipidų gausių apnašų susidarymą arterijose ir pagerinti DTL cholesterolio kiekį, ypač kartu su gyvenimo būdo pokyčiais.
Omega-3 gali pasižymėti priešuždegiminiu poveikiu, slopinti sisteminį uždegimą ir stiprinti endotelio funkciją. Jos taip pat gali padėti išvengti gyvybei pavojingų aritmijų ir gerokai sumažinti staigios širdies mirties riziką, jei vartojamos idealiu kiekiu. Reguliarus omega-3 indekso raudonuosiuose kraujo kūneliuose stebėjimas gali būti būtinas individualiai apsaugai ir rizikos stratifikavimui širdies ir kraujagyslių sveikatos srityje.
Kofermentas Q10 gali palaikyti širdies sveikatą didindamas energijos gamybą širdies ląstelėse ir kovodamas su oksidaciniu stresu. Šis junginys gali stabilizuoti kalcio kanalus ir optimizuoti ATP sintezę, būtiną širdies veiklai. Klinikiniai tyrimai rodo didelę naudą, įskaitant sumažėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir pagerėjusius širdies nepakankamumo simptomus.
Energijos suteikimas širdies ląstelėms: Kofermentas Q10 gali paskatinti ATP gamybą, todėl yra svarbus širdies raumeniui.
Apsauga nuo pažeidimų: Tai gali sumažinti oksidacinį stresą ir apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Didina vaistų veiksmingumą: Kofermentas Q10 gali papildyti standartinį širdies nepakankamumo gydymą ir pagerinti bendrus rezultatus.
Kofermento Q10 vartojimas gali ilgam laikui pagerinti širdies sveikatą, todėl jis yra vertingas širdies sveikatinimo priemonių priedas.
Maistinės skaidulos gali būti labai svarbios širdies sveikatai, nes mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tyrimai rodo, kad asmenų, vartojančių daugiau skaidulinių medžiagų, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali sumažėti 17-23 %, o sergamumas išemine širdies liga - 7-24 %.
Tirpiosios skaidulos gali veiksmingai mažinti MTL cholesterolio kiekį ir uždegimo žymenis, taip pat padėti reguliuoti kraujospūdį. Norint pasinaudoti šia nauda, rekomenduojama per dieną suvartoti 25-30 gramų, tačiau dauguma amerikiečių suvartoja tik apie 16 gramų. Pagrindiniai skaidulų šaltiniai yra neskaldyti grūdai, ankštiniai augalai, vaisiai ir daržovės. Vartojant įvairius skaidulinių medžiagų turinčius maisto produktus galima pagerinti širdies sveikatą ir bendrą savijautą.
Be gerai žinomų širdžiai naudingų vitaminų, tam tikri papildai gali dar labiau sustiprinti širdies ir kraujagyslių funkciją. L-karnitinas pripažintas dėl savo vaidmens energijos gamyboje, o žaliosios arbatos ekstraktas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios gali apsaugoti širdies sveikatą.
Taip pat įrodyta, kad česnakai palaiko sveiką kraujospūdį ir gerina bendrą širdies ir kraujagyslių būklę.
Potenciali šio maisto papildo nauda gali pasireikšti geresne mitochondrijų funkcija, sumažėjusiais sisteminio uždegimo žymenimis ir pagerėjusiais lipidų profiliais. Tyrimai rodo, kad jis gali palaikyti ląstelių energijos gamybą, būtiną širdies sveikatai, padėti neutralizuoti aterosklerozės progresavimą ir potencialiai sumažinti MTL cholesterolio kiekį bei padidinti DTL kiekį rizikos grupėse.
Nors nedideli tyrimai rodo, kad jis gali padėti atsigauti po miokardo infarkto, jo apsauginio poveikio įrodymai nėra vienareikšmiai. Norint patvirtinti šias išvadas ir išsiaiškinti jo naudą širdies ir kraujagyslių sistemai lemiančius mechanizmus, būtini tolesni didelės apimties klinikiniai tyrimai, nes kai kurie tyrimai taip pat rodo prieštaringus rezultatus, susijusius su mitybos šaltiniais, tokiais kaip raudona mėsa.
Žaliosios arbatos ekstraktas gali pagerinti širdies veiklą įvairiais mechanizmais. Jis gali pagerinti lipidų profilį, sumažindamas bendrojo cholesterolio ir MTL cholesterolio kiekį ir kartu padidindamas DTL cholesterolio kiekį, optimizuodamas cholesterolio santykį.
Be to, jis gali mažinti kraujospūdį - tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant šią medžiagą 46 % sumažėja hipertenzijos rizika. Katechinų, ypač epigalokatechino galato (EGCG), antioksidacinės savybės gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus ir mažinti uždegimą, o tai naudinga širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Žaliosios arbatos ekstraktas taip pat gali padėti kontroliuoti glikemiją, pagerinti gliukozės kiekį nevalgius ir jautrumą insulinui, dar labiau palaikyti bendrą širdies veiklą ir mažinti širdies ir kraujagyslių sistemos riziką.
Česnakai gali labai sustiprinti širdies sveikatą. Tyrimai rodo, kad česnakų vartojimas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, sumažinti kraujospūdį ir pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Antiaritminės savybės gali užkirsti kelią nereguliariam širdies ritmui, o antioksidacinis poveikis gali apsaugoti kraujagysles nuo oksidacinės pažaidos.
Gali mažinti arterijų apnašų susidarymą, skatindamas skaidresnę kraujotaką.
Gali padidinti kraujagyslių elastingumą, todėl arterijos gali sklandžiai plėstis ir trauktis.
Gali slopinti uždegimą, padėdamas palaikyti bendrą širdies veiklą.
Šie poveikiai kartu gali sukurti holistinį požiūrį į širdies sveikatą, todėl česnakas yra vertingas priedas prie bet kokios širdies sveikatą tausojančios dietos.
Kai kuriuos papildus, pavyzdžiui, vitaminą E ir niaciną (vitaminą B3), reikia atidžiai apsvarstyti dėl galimos rizikos, susijusios su jų vartojimu.
Vitaminas E gali padidinti hemoraginio insulto riziką, o niacinas, vartojamas didelėmis dozėmis, gali sukelti nepageidaujamą poveikį, pavyzdžiui, paraudimą ir toksinį poveikį kepenims. Labai svarbu įvertinti šių papildų naudą ir riziką prieš įtraukiant juos į širdies sveikatos režimą.
Vitaminas E gali stabilizuoti aterosklerozines plokšteles ir taip sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jis taip pat gali skatinti sveiką lipidų profilį ir palaikyti endotelio funkciją. Vis dėlto į maisto papildų vartojimą širdies sveikatai stiprinti reikėtų žiūrėti atsargiai.
Nors vitaminas E pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir gali neutralizuoti lipidų peroksidaciją bei reguliuoti uždegimą, didelių vitamino E dozių nauda nėra galutinai įrodyta. Kai kurie tyrimai rodo, kad sumažėja išeminės širdies ligos atvejų, tačiau kiti nerodo, kad reikšmingai sumažėtų didelių širdies ir kraujagyslių ligų atvejų. Be to, didelės dozės siejamos su padidėjusia mirtingumo rizika, o tai rodo, kad rizikos ir naudos santykis yra sudėtingas ir prieštaringas. Saugumo sumetimais dažnai rekomenduojama rinktis maisto šaltinius, o ne papildus.
Niacinas gali pagerinti lipidų profilį mažindamas trigliceridų ir MTL cholesterolio kiekį ir didindamas DTL kiekį. Didelės niacino dozės gali būti alternatyva pacientams, netoleruojantiems statinų, nes skatina kraujotaką ir energijos apykaitą. Tačiau vartojant gydomąsias dozes (maždaug 45-75 kartus didesnes už RPN) dėl galimos širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos būtina gydytojo priežiūra.
Vartojant daugiau niacino, gali atsirasti kenksmingų metabolitų, susijusių su padidėjusia širdies priepuolio ir insulto rizika bei kraujagyslių uždegimu. Dažnas šalutinis poveikis gali būti paraudimas ir virškinimo trakto sutrikimai.
Natūralūs niacino šaltiniai gali būti saugesni nei papildai, kurie gali sukelti toksiškumą. Todėl niacino papildai turėtų būti vartojami atsargiai, ypač atsižvelgiant į šiuo metu vykstančius debatus dėl jo įtraukimo į maisto produktus.
Vartojant vitaminų papildus galima veiksmingai sumažinti širdies ligų riziką. Svarbiausi vitaminai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
Tyrimai rodo, kad tam tikri vitaminai gali turėti didelę įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai, visų pirma gerindami azoto oksido sintezę ir mažindami oksidacinį stresą. Svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant bet kokį papildų vartojimo režimą.
Maistinių medžiagų turtinga mityba gali būti naudingesnė širdies sveikatai, palyginti su maisto papildais. Visaverčiai maisto produktai suteikia sinerginių maistinių medžiagų, kurios pagerina įsisavinimą ir medžiagų apykaitą bei sumažina toksiškumo riziką, susijusią su per didelėmis papildų dozėmis.
Pažymėtina, kad tokie mitybos modeliai kaip Viduržemio jūros regiono dieta gali gerokai sumažinti širdies ligų skaičių, o multivitaminų veiksmingumas yra ribotas. Pagrindinės maistinės medžiagos, tokios kaip omega-3 riebalų rūgštys ir kalis, yra naudingesnės, jei gaunamos iš maisto.
Pagrindinės sveikatos organizacijos, siekdamos užkirsti kelią lėtinėms ligoms, akcentuoja mitybos pokyčius, o ne maisto papildus, ir rekomenduoja tikslingai vartoti maisto papildus tik tada, kai nustatomas jų trūkumas. Taigi, norint užtikrinti idealią širdies sveikatą, vis dar svarbiausias dėmesys skiriamas mitybai.
Stresas gali turėti įtakos širdies sveikatai ir vitaminų įsisavinimui.
Lėtinis stresas gali padidinti kraujospūdį ir sukelti širdies ligas, taip pat paveikti organizmo gebėjimą įsisavinti svarbiausias maistines medžiagas. Streso metu dėl fiziologinių pokyčių gali sutrikti širdies ir kraujagyslių funkcijai svarbių vitaminų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų ir vitamino C, pasisavinimas.
Todėl streso lygio valdymas gali būti labai svarbus siekiant išlaikyti širdies sveikatą ir užtikrinti optimalų maistinių medžiagų įsisavinimą organizme.
Tam tikri vitaminai gali būti naudingi sergant įvairių tipų širdies ligomis, priklausomai nuo jų priežasčių. Pavyzdžiui, B grupės vitaminai, ypač B6 ir B9, gali padėti sumažinti homocisteino kiekį, susijusį su insulto rizika.
Omega-3 riebalų rūgštys gali pasižymėti priešuždegiminėmis savybėmis, kurios naudingos sergant ateroskleroze ir širdies nepakankamumu. Antioksidaciniai vitaminai, tokie kaip C ir E, gali turėti apsauginį poveikį, nors jų veiksmingumas tebėra diskutuotinas atliekant didelės apimties tyrimus.
Individualius poreikius visada turėtų įvertinti gydytojas.
Gyvenimo būdo pasirinkimas gali turėti didelę įtaką vitaminų veiksmingumui širdies sveikatai. Rūkymas gali padidinti oksidacinį stresą ir sumažinti svarbiausių antioksidantų, pavyzdžiui, vitamino E, kiekį, o fizinis aktyvumas gali padidinti antioksidantų poreikį ir pagerinti vitaminų apykaitą.
Mitybos įpročiai taip pat gali būti labai svarbūs; maistingųjų medžiagų turtingas maistas gali pagerinti vitaminų įsisavinimą, o perdirbtas maistas gali jį apsunkinti. Be to, alkoholio vartojimas gali padidinti oksidacinę žalą ir dar labiau sumažinti vitaminų kiekį. Bendrai šie gyvenimo būdo veiksniai gali sustiprinti arba sumažinti apsauginį vitaminų poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Genetika gali būti svarbi nustatant vitaminų poreikį širdies sveikatai, nes daro įtaką jų pasisavinimui, medžiagų apykaitai ir individualiam polinkiui į jų trūkumą. Specifiniai genetiniai variantai gali keisti gyvybiškai svarbių vitaminų, tokių kaip D, kiekį serume, o tai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų rizikai.
Aukšti genetinės rizikos rodikliai gali rodyti didesnę trūkumo tikimybę, todėl reikia pritaikyti maisto papildų strategijas. Be to, integruojant genetines įžvalgas su gyvenimo būdo pasirinkimais, galima optimizuoti sveikatos rezultatus, pabrėžiant individualizuotų metodų svarbą veiksmingai sprendžiant širdies ir kraujagyslių sveikatos problemas.
Taip, pakankamą kiekį širdžiai naudingų vitaminų galima gauti tik su maistu. Paprastai gerai subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų, gali užtikrinti pakankamą pagrindinių maistinių medžiagų kiekį.
Tačiau individualūs mitybos poreikiai gali skirtis atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip amžius, sveikatos būklė ir gyvenimo būdas. Kai kuriais atvejais, ypač esant šaltesniam klimatui ar ribotai mitybai, gali prireikti papildų, kad būtų patenkinti tam tikri vitaminų poreikiai, užtikrinantys idealią sveikatą.