Visorių g. 2, Vilnius
Išrūgų baltymų izoliatas ir koncentratas yra du pagrindiniai išrūgų proteino tipai, besiskiriantys baltymų koncentracija, laktozės kiekiu ir gamybos technologija. Koncentratas paprastai sudaro 70–80 % baltymų sausojoje masėje, o izoliatas pasižymi 90 % ir didesne baltymų koncentracija, nes papildomos filtracijos metu pašalinamas didžioji dalis riebalų ir laktozės.
Tiek izoliatas, tiek koncentratas gaminami iš skysto išrūgų, kurios yra sūrių ar jogurto gamybos šalutinis produktas. Koncentrato gamyboje naudojama ultrafiltracijos technologija: skystos išrūgos praleidžiamos per membranas, kurios sulaiko baltymus, bet praleidžia vandenį, laktozę ir mineralines medžiagas. Rezultatas yra 70–80 % baltymų produktas su 15–20 % laktozės ir riebalų likučiu.
Izoliatas reikalauja papildomų apdorojimo etapų. Dažniausiai naudojamas kryžminis mikrofiltracijos (CFM) metodas arba jonų mainų chromatografija. CFM technologija naudoja keramines membranas ir žemą temperatūrą, todėl baltymai išlieka nedenatūruoti (nepakitusios struktūros). Galutiniame produkte baltymų koncentracija siekia 90 % ir daugiau, o laktozės kiekis sumažinamas iki minimumo.
Jonų mainų metodas yra alternatyva CFM procesui. Jis leidžia pasiekti ypač aukštą baltymų grynumą (iki 95 %), tačiau proceso metu keičiamas pH, todėl dalis baltymų gali prarasti natūralią struktūrą. Sportuojantiems žmonėms, kuriems svarbus proteinas be laktozės, izoliatas yra tinkamesnis pasirinkimas.
Standartinė 30 g koncentrato porcija pateikia apie 21–24 g baltymų, 2–4 g riebalų, 3–5 g angliavandenių (daugiausia laktozės) ir 120–130 kcal. Atitinkamai 30 g izoliato porcija pateikia 27–28 g baltymų, mažiau nei 1 g riebalų, mažiau nei 1 g laktozės ir apie 110–115 kcal.
Aminorūgščių profilis abiejų tipų yra beveik identiškas, nes žaliava ta pati. Išrūgų baltymai pasižymi aukštu šakotosios grandinės aminorūgščių (BCAA) kiekiu: apie 5–6 g leucino, izoleucino ir valino 30 g porcijoje. Leucinas yra pagrindinis raumenų baltymų sintezės aktyvatorius, todėl išrūgų baltymai vertinami kaip vienas geriausių potreniruotinių šaltinių.
Biologinė vertė (BV) abiejų formų siekia 104, o PDCAAS (baltymų aminorūgščių įsisavinimo rodiklis) yra 1,0, tai reiškia pilnavertį aminorūgščių profilį. Platesnį baltymų tipų pasirinkimą galima rasti baltymų kategorijoje.
zoliatas rekomenduojamas laktozės netoleruojantiems asmenims, nes jame laktozės kiekis yra minimalus. Taip pat jis tinka tiems, kas laikosi griežtos kalorių kontrolės (pvz., riebalų mažinimo fazėje), nes porcijoje yra mažiau kalorių ir riebalų.
Koncentratas yra ekonomiškesnis pasirinkimas asmenims, kurie toleruoja laktozę ir siekia priaugti raumenų masę arba padidinti bendrą baltymų suvartojimą. Kaina už gramą baltymų paprastai yra 25–40 % mažesnė nei izoliato. Koncentratas taip pat tinka ruošiant baltyminius kokteilius su papildomais ingredientais, nes riebalai suteikia kreminę tekstūrą.
Sportuojantiems žmonėms, kurių tikslas yra raumenų augimas, abiejų tipų baltymai yra vienodai veiksmingi, jei bendra paros baltymų norma (1,6–2,2 g/kg kūno svorio) yra pasiekiama. Pasirinkimas tarp izoliato ir koncentrato dažniausiai priklauso nuo laktozės tolerancijos, biudžeto ir asmeninių pageidavimų.
Išrūgų baltymai virškinami greičiau nei kazeinas ar kiaušinių baltymai. Aminorūgščių koncentracija kraujyje pasiekia piką per 60–90 minučių po suvartojimo. Ši savybė daro išrūgų baltymus ypač tinkamus potreniruotiniame lange, kai raumenų baltymų sintezė yra aktyviausia.
Optimalus derinys, treniruojantis intensyviai, apima išrūgų baltymus kartu su kreatinu ir BCAA ar EAA aminorūgštimis. Tyrimai rodo, kad kreatinas ir baltymai kartu prisideda prie didesnio raumenų jėgos prieaugio nei kiekvienas papildas atskirai.
Asmenims, siekiantiems priaugti svorio, koncentratas gali būti tinkamesnis dėl didesnio kaloringumo. Siekiantiems raumenų auginimo be papildomo riebalų kiekio, izoliatas leidžia tiksliau kontroliuoti makroelementų pusiausvyrą.
Izoliatas turi 90 % ir daugiau baltymų, mažiau nei 1 % laktozės ir riebalų. Koncentratas sudaro 70–80 % baltymų su didesniu laktozės ir riebalų kiekiu. Skirtumas atsiranda dėl papildomų filtravimo etapų izoliato gamyboje, todėl izoliatas kainuoja daugiau.
Taip. Mikrofiltracijos procesas pašalina didžiąją dalį laktozės. Standartinė 30 g izoliato porcija paprastai turi mažiau nei 0,3 g laktozės, todėl dauguma laktozei jautrių asmenų jį toleruoja be problemų.
Rekomenduojama 1,6–2,2 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio per dieną aktyviems ir sportuojantiems asmenims. Iš maisto papildų dažniausiai suvartojamos 1–2 porcijos (30–60 g) per dieną, likusią dalį gaunant iš maisto.
Efektyviausias laikas yra per 2 valandas po treniruotės, kai raumenų baltymų sintezė yra aktyviausia. Tačiau bendra dienos baltymų norma yra svarbesnė nei tikslus vartojimo laikas. Išrūgų baltymus galima vartoti ir ryte, ir tarp pagrindinių valgymų.
Baltymai padidina sotumo jausmą ir turi didžiausią terminį maisto poveikį (20–30 % suvartotų kalorijų sunaudojama virškinimui). Pakankamas baltymų kiekis kalorijų deficito metu padeda išsaugoti raumenų masę. Tačiau patys baltymai svorio nemažina: svarbus bendras kalorinis balansas.
CFM (kryžminė mikrofiltracija) naudoja keramines membranas ir žemą temperatūrą, todėl baltymai lieka nedenatūruoti. Jonų mainai naudoja pH pokyčius baltymams atskirti, pasiekdami iki 95 % grynumo, tačiau dalis baltymų gali prarasti natūralią struktūrą. CFM izoliatas dažniausiai vertinamas labiau dėl švelnesnės gamybos technologijos.
