Visorių g. 2, Vilnius
Nervų sistema - tai sudėtingas nervų ir ląstelių tinklas, atsakingas už signalų perdavimą tarp skirtingų kūno dalių, o jos optimali funkcija ir nervų sveikata priklauso nuo tam tikrų vitaminų, ypač B grupės vitaminų, tokių kaip B1, B6 ir B12.
Pagrindiniai vitaminai ir maistinės medžiagos, palaikančios nervų funkciją, B grupės vitaminų svarba nervų sveikatai ir papildomi elementai, darantys įtaką neurologinei savijautai, nagrinėjami šiame straipsnyje, žemiau.
Vitaminai B1, B6 ir B12 yra labai svarbūs nervų sveikatai ir funkcijai palaikyti. Kiekvienas vitaminas atlieka unikalų vaidmenį - nuo nervų regeneracijos ir neuromediatorių sintezės iki pagalbos atsigaunant po periferinių nervų pažeidimų.
Supratus atskirų vitaminų indėlį, galima taikyti veiksmingas neurologinės gerovės gerinimo strategijas.
Tiaminas atlieka svarbų vaidmenį palaikant nervų sveikatą ir funkciją. Jis gali palengvinti gliukozės apykaitą, todėl vyksta ATP sintezė, kuri būtina energijos gamybai nervų ląstelėse. Tiaminas gali prisidėti prie mielino sintezės, užtikrinančios veiksmingą nervinių signalų perdavimą, ir gali dalyvauti neuromediatorių gamybos procesuose. Jis gali padėti palaikyti nervų membranų stabilumą ir užtikrinti antioksidacinę apsaugą nuo oksidacinės pažaidos. Konkreti nauda gali būti diabetinės neuropatijos skausmo mažinimas ir nervų laidumo greičio didinimas. Tiaminas gali atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią neurodegeneracijai ir švelninant su amžiumi susijusį pažinimo funkcijų silpnėjimą.
Kasdienis vartojimas yra būtinas dėl minimalių atsargų, ypač rizikos grupėms, tokioms kaip alkoholikai ir blogai maitinami žmonės. Todėl tiaminas yra labai svarbus bendrai neurologinei sveikatai. Dozavimas gali skirtis priklausomai nuo asmens, todėl prieš pradėdami vartoti bet kokius papildus pasitarkite su gydytoju. Geriamasis vanduo yra svarbus bendrai sveikatai.
Vitaminas B6 (piridoksinas) gali būti labai svarbus optimaliai nervų sveikatai, nes reikšmingai prisideda prie neuromediatorių sintezės. Šis vitaminas labai svarbus serotonino ir dopamino, kurie gyvybiškai svarbūs nuotaikos reguliavimui, gamybai. Vitamino B6 trūkumas gali sukelti kognityvinių problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų, todėl pabrėžiama jo svarba palaikant neuromediatorių pusiausvyrą smegenyse.
Tačiau vartojant daugiau nei 50 mg per parą, gali atsirasti dilgčiojimas ar tirpimas, ypač jautriems žmonėms. Nors vitaminas B6 gali padėti reguliuoti homocisteino kiekį, susijusį su Alzheimerio ligos rizika, jo kognityvinės naudos tyrimai nėra įtikinami.
Vitamino B6 natūraliai yra tokiuose maisto produktuose kaip vištiena, žuvis ir bananai. Svarbu jį vartoti apgalvotai, kad optimizuotumėte nervų sveikatą be nepageidaujamo poveikio.
Kobalaminas, arba vitaminas B12, gali būti labai svarbus nervų sveikatai palaikyti. Jis atlieka pagrindinį vaidmenį mielinizacijoje, palengvina lipidų apykaitą, būtiną mielino gamybai, taip apsaugodamas nervų skaidulas ir užkirsdamas kelią signalo praradimui. B12 gali būti labai svarbus atkuriant pažeistas nervų skaidulas ir palaikant mielino vientisumą centrinėje nervų sistemoje.
Jo vaidmuo apima ir neuromediatorių sintezę, kur jis gali reguliuoti homocisteino kiekį ir palaikyti tokių cheminių medžiagų, kaip serotoninas ir dopaminas, labai svarbių nerviniam bendravimui, gamybą. B12 trūkumas gali sukelti demielinizaciją, periferinę neuropatiją ir kognityvinių funkcijų pablogėjimą. Gyvulinės kilmės produktų ar praturtintų maisto produktų vartojimas kartu su maisto papildais gali padėti sumažinti trūkumo riziką ir palaikyti idealią nervų funkciją.
B grupės vitaminų kompleksas gali būti pranašesnis už pavienius vitaminus dėl sinergetinio sudedamųjų dalių poveikio. B grupės vitaminai gali bendradarbiauti energijos gamybos, neuromediatorių sintezės ir mitochondrijų funkcijos srityse, taip sukurdami papildomą naudą, būtiną nervų sveikatai.
Pavyzdžiui, B1, B6 ir B12 gali sąveikauti įvairiose medžiagų apykaitos grandyse, didindami bendrą veiksmingumą. Šis bendradarbiavimas gali užtikrinti neuroprotekciją, kai B1 kovoja su oksidaciniu stresu, o B6 reguliuoja glutamato išsiskyrimą. Be to, kombinuotas papildų vartojimas gali padėti išvengti trūkumo, galinčio sutrikdyti susijusius kelius, o tai ypač svarbu senstantiems žmonėms, kurių absorbcijos efektyvumas gali sumažėti.
Be B grupės vitaminų, nervų sistemos sveikatai palaikyti svarbūs ir keli kiti pagrindiniai vitaminai bei maistinės medžiagos. Vitaminas D3, magnis, kalcis, cinkas, geležis ir jodas kartu su omega-3 riebalų rūgštimis prisideda prie nervų funkcijos, neuromediatorių sintezės ir bendro neuronų vientisumo.
Supratimas apie jų poveikį gali padėti žmonėms optimizuoti mitybą, kad jų neurologinė būklė būtų geresnė.
Vitaminas D3 gali būti įvairiapusiškai naudingas neuroprotekciniu požiūriu. Jis veikia kaip neurosteroidas, apsaugantis nervinį audinį nuo oksidacinės pažaidos ir palaikantis kalcio homeostazę, būtiną neuronų signalizacijai.
Vitaminas D3 gali reguliuoti imunines reakcijas, taip mažindamas neurouždegimą ir galimai užkirsdamas kelią neurodegeneraciniams reiškiniams. Jo vaidmuo smegenų vystymuisi apima nervų augimui svarbių genų reguliavimą, o jo trūkumas nėštumo metu gali padidinti šizofrenijos riziką.
Mažas vitamino D3 kiekis gali būti susijęs su kognityvinių funkcijų silpnėjimu ir tokiomis ligomis kaip išsėtinė sklerozė ir Parkinsono liga. Pakankamas jo kiekis yra labai svarbus neuroprotekcijai, todėl svarbu aktyviai vartoti maisto papildus, ypač kritiniais vystymosi laikotarpiais.
Magnis yra labai svarbus nervų sistemos sveikatai ir funkcijai. Jis gali turėti įtakos įvairiems fiziologiniams procesams, būtiniems neuronų veiklai, įskaitant nervinių signalų perdavimą ir neuromuskulinį laidumą.
Magnis gali stabilizuoti jonų kanalus ir membranos potencialą. Jis gali apsaugoti nuo eksitotoksiškumo ir užkirsti kelią neuronų ląstelių žūčiai sergant tokiomis ligomis kaip epilepsija ir migrena. Jis palaiko sinapsinį plastiškumą, kuris gali būti labai svarbus mokymuisi ir atminčiai. Magnis yra būtinas daugiau kaip 325 fermentinėms reakcijoms, įskaitant neurotransmiterių sintezę.
Šis mineralas gali sušvelninti lėtinį skausmą slopindamas prouždegiminius veiksnius ir stabilizuodamas neuronų membranas. Jo neuroprotekcinės savybės gali apimti ir tokių sutrikimų, kaip depresija ir Alzhaimerio liga, valdymą, o tai rodo jo svarbą palaikant bendrą smegenų sveikatą ir funkcionalumą.
Kalcis yra būtinas tinkamam nervų sistemos funkcionavimui. Jis gali palengvinti tokius svarbius procesus kaip neurotransmisija ir sinapsinis plastiškumas, atlikdamas kelias pagrindines funkcijas:
Šie mechanizmai pabrėžia nepakeičiamą kalcio vaidmenį palaikant sveiką nervų sistemą.
Cinkas, geležis ir jodas yra būtini mineralai, kurie gali labai padėti nervų sistemos sveikatai ir funkcionalumui. Cinkas gali būti būtinas neurogenezei, sinapsinei funkcijai ir kognityvinei veiklai, o jo trūkumas siejamas su nuotaikos nestabilumu. Geležis gali būti labai svarbi fermentų funkcijai, mielinizacijai ir neuromediatorių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, sintezei, o geležies perteklius gali pakenkti ilgalaikiam neurologiniam vystymuisi.
Jodas gali būti būtinas skydliaukės hormonų sintezei, neurogenezei ir mitochondrijų funkcijai reguliuoti, o tai tiesiogiai veikia kognityvinę raidą. Jodo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu intelekto koeficientu ir sutrikusiu mokymusi. Kartu šie mineralai gali labai prisidėti prie neuronų sveikatos, sinapsinio plastiškumo ir bendros kognityvinės veiklos, todėl jie labai svarbūs palaikant idealią nervų sistemą.
Omega-3 riebalų rūgštys gali būti naudingos nervų sistemai, nes palaiko nervinių ląstelių struktūrą, gerina pažintines funkcijas, užtikrina neuroprotekciją ir gerina psichinę sveikatą. Šios būtinos maistinės medžiagos atlieka svarbų vaidmenį įvairiose neurologinėse funkcijose, pvz:
Omega-3 turtingų maisto produktų, tokių kaip šaltųjų vandenų žuvys ar dumbliai, vartojimas gali būti labai naudingas nervų sistemos sveikatai.
Tiriant geriausius antioksidantus nervų sistemai palaikyti, alfa-lipoinė rūgštis, kartu su vitaminais C ir E, užima svarbią vietą. Šie junginiai sinergiškai veikia kovodami su oksidaciniu stresu ir stiprindami neuroprotekciją.
Jų vaidmuo palaikant neuronų sveikatą ir funkciją pabrėžia jų svarbą mitybos strategijose, skirtose nervų sistemai palaikyti.
Alfa-lipoinė rūgštis (ALA) gali būti galingas antioksidantas, atliekantis svarbų vaidmenį palaikant nervų sistemą.
Pagrindiniai mechanizmai:
Ši nauda rodo, kad ALA gali padėti palaikyti ir gerinti neurologinę sveikatą.
Vitaminai C ir E gali apsaugoti neuronus nuo oksidacinio streso. Šie būtini antioksidantai neutralizuoja reaktyviąsias deguonies rūšis (ROS) ir padeda atsinaujinti kitiems antioksidantams, mažina lipidų peroksidaciją ir užkerta kelią perteklinio glutamato sukeltam eksitotoksiškumui.
Jų neuroprotekcinės funkcijos gali palaikyti sinapsinę funkciją ir neuronų struktūrą, kurios yra būtinos neuromediatorių moduliacijai ir mielino apvalkalo formavimuisi. Be to, jie gali sustiprinti pažinimo procesus, pagerinti mokymąsi ir atmintį, kartu stabdydami su amžiumi susijusį pažinimo funkcijų silpnėjimą.
Augalinės ir natūralios priemonės, pavyzdžiui, ženšenis ir ašvaganda, gali būti naudingos nervų sistemos sveikatai stiprinti.
Teaninas ir melisa pasižymi raminamuoju poveikiu ir padeda valdyti stresą bei atsipalaiduoti.
Kartu šios vaistažolės gali palaikyti bendrą neurologinę funkciją ir gerą savijautą.
Ženšenis ir ašvaganda gali padėti nervų sistemai, nes turi neuroprotekcinį poveikį, streso mažinimo mechanizmus, yra naudingi psichikos sveikatai ir gali būti naudojami gydant neurodegeneracines ligas.
Šios vaistažolės gali slopinti neuronų ląstelių žūtį ir slopinti uždegimą, didinti sinapsinį plastiškumą. Jos gali sumažinti kortizolio kiekį, nukreipti nervų sistemos veiklą į atsipalaidavimą ir sumažinti lėtinį stresą.
Be to, ženšenis ir ašvaganda gali veikti serotonino ir GABA kelius, padėti reguliuoti nuotaiką ir pagerinti miego kokybę. Šiuo metu atliekami moksliniai tyrimai dėl jų poveikio kovojant su Alzheimerio liga ir kitomis neurodegeneracinėmis ligomis, gerinant neuronų išgyvenamumą.
Ženšenio ir ašvagandos vartojimas gali visapusiškai palaikyti nervų sistemą ir prisidėti prie bendros psichinės ir kognityvinės sveikatos.
L-teaninas ir melisa gali būti vertinga parama nervų sistemai. L-teaninas gali skatinti atsipalaidavimą didindamas GABA, dopamino ir serotonino kiekį bei reguliuodamas jaudinančią ir slopinančią neurotransmisiją. Ši aminorūgštis gali sustiprinti pažinimo funkcijas, pagerinti dėmesį ir palaikyti atmintį, ypač patiriant stresą. Jos sinergija su GABA papildais gali padėti reguliuoti miego režimą.
Melisos, kuriose gausu rozmarino rūgšties, gali pasižymėti anksiolitiniu poveikiu ir mažinti oksidacinį stresą, taip dar labiau prisidėdamos prie psichinės gerovės. Kartu šie junginiai gali sumažinti psichologinę įtampą, pagerinti kognityvinių funkcijų atsigavimą ir net neutralizuoti stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip kofeinas, poveikį, todėl jie yra veiksmingi natūralūs sveikesnės nervų sistemos sąjungininkai.
Norint išsaugoti sveiką nervų sistemą, labai svarbu palaikyti pakankamą vitaminų kiekį. Tai galima pasiekti subalansavus mitybą, kurioje gausu svarbiausių maistinių medžiagų.
Įtraukite B grupės vitaminų: Vartojant tokius maisto produktus, kaip kiauliena, žuvis, ankštinės daržovės ir praturtinti grūdai, galima užtikrinti pakankamą B1, B3, B6 ir B12 vitaminų kiekį.
Įtraukite omega-3 šaltinių: Bent du kartus per savaitę valgyti riebią žuvį, pvz., lašišą, arba augalinės kilmės alternatyvas, pvz., šalavijų sėklas ir graikinius riešutus, gali būti naudinga.
Rinkitės praturtintus maisto produktus: Veganams gali būti ypač svarbu rinktis augalinį pieną ir grūdus, praturtintus B12.
Apsvarstykite papildus: Svarbu pasitarti su gydytoju dėl B komplekso arba omega-3 papildų, kurie padėtų palaikyti bendrą sveikatą.
Senstantiems žmonėms, ypač tiems, kurie susiduria su neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga ir insultas, nervų sistemos palaikymo poreikiai yra didesni.
Dėl ribotų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo galimybių mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse neurologinės ligos daro neproporcingai didelį poveikį darbingo amžiaus suaugusiesiems.
Asmenims, jau sergantiems tokiomis ligomis kaip epilepsija ar išsėtinė sklerozė, reikia nuolatinės pagalbos.
Marginalizuotoms ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms dėl socialinės nelygybės ir aplinkos veiksnių kyla dar didesnė rizika.
Didelės rizikos gyvenimo būdo veiksniai, įskaitant nutukimą ir sėdimą darbą, verčia imtis aktyvių mitybos intervencijų, kad būtų sumažinta padidėjusi neurologinė rizika.
Šių grupių problemų sprendimas gali pagerinti bendrą sveikatos būklę.
Vitaminai gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą. Naujausi tyrimai parodė, kad tam tikri B grupės vitaminai, ypač B6, gali turėti didelės įtakos nerimo lygiui.
Vitaminas D gali pagerinti nuotaiką, ypač esant silpnam apšvietimui. Be to, vitamino C antioksidacinės savybės gali prisidėti prie geresnės nuotaikos asmenims, kuriems jo trūksta. Tačiau poveikis gali skirtis priklausomai nuo individualaus maistinių medžiagų kiekio ir kitų pagalbinių maistinių medžiagų buvimo, o tai rodo sudėtingą rezultatų sąveiką.
Per didelis vitaminų kiekis gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, įskaitant virškinimo trakto sutrikimus, tokius kaip pykinimas ir viduriavimas.
Ilgalaikės didelės dozės gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip kepenų pažeidimas ir organų nepakankamumas. Riebaluose tirpūs vitaminai gali kelti didesnę riziką, nes jie kaupiasi organizme ir gali sukelti toksinį poveikį.
Didelės vandenyje tirpių vitaminų dozės gali sukelti neurologinių simptomų. Norint išvengti neigiamo poveikio sveikatai, būtina stebėti vitaminų vartojimą. Konkreti dozavimo informacija gali skirtis priklausomai nuo konkretaus žmogaus, todėl, prieš pradėdami vartoti bet kokius papildus, visada pasitarkite su gydytoju.
Laikotarpis, per kurį galima pastebėti vitaminų vartojimo rezultatus, gali labai skirtis priklausomai nuo kelių veiksnių. Pavyzdžiui, kai kurių B grupės vitaminų vartojimas gali pagerėti per kelias dienas ar savaites, o kitų vitaminų, pavyzdžiui, B12, vartojimas gali užtrukti kelis mėnesius.
Lėtinis trūkumas gali dar labiau pailginti korekcijos terminus, kai kuriais atvejais prireikia daugiau nei šešių mėnesių. Tokie veiksniai kaip individualus įsisavinimas, genetiniai polinkiai ir mitybos kokybė taip pat gali turėti įtakos tam, kaip greitai galima pajusti vitaminų naudą.
Dozavimas gali skirtis priklausomai nuo individualių poreikių, todėl dėl konkrečios dozavimo informacijos visada pasitarkite su gydytoju.
Netinkama mityba gali turėti didelę įtaką vitaminų įsisavinimui ir bendram maistinių medžiagų biologiniam prieinamumui. Pavyzdžiui, mažai riebalų turintis maistas gali trukdyti įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus, o maistas, kuriame gausu fitatų, gali sumažinti svarbiausių mineralų, pavyzdžiui, geležies ir cinko, įsisavinimą.
Be to, nepakankamas su maistu gaunamų riebalų ir kalcio kiekis gali turėti neigiamos įtakos vitaminų, pavyzdžiui, D, įsisavinimui.
Papildai gali būti nereikalingi, jei maitinatės subalansuotai, tačiau jų būtinybė gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių. Maistinių medžiagų įsisavinimui gali turėti įtakos įvairūs veiksniai, įskaitant individualią sveikatos būklę, amžių ir mitybos spragas.
Nors gerai subalansuota mityba paprastai suteikia būtiniausių vitaminų, jų vis tiek gali trūkti dėl tokių veiksnių kaip malabsorbcija ar padidėję fiziologiniai poreikiai. Todėl kai kuriems asmenims gali būti naudingas tikslinis papildų vartojimas, kad būtų užtikrintas idealus maistinių medžiagų kiekis, ypač didelės rizikos demografinių grupių asmenims arba esant specifinei sveikatos būklei.
Visada kreipkitės į gydytoją, kad šis patartų, kaip vartoti maisto papildus.
