Visorių g. 2, Vilnius
Peptidai sportui pastaraisiais metais sulaukia daug dėmesio sporto bendruomenėje: vieni juos sieja su geresniu atsistatymu, kiti įspėja apie dopingo pažeidimų ir sveikatos riziką. Problema ta, kad žodis „peptidai“ gali reikšti labai skirtingas medžiagas – nuo legalių maisto papildų, pavyzdžiui, kolageno peptidų, iki WADA draudžiamų peptidinių hormonų ir kitų medžiagų. Todėl svarbu vertinti konkrečią medžiagą, o ne vien pavadinimą „peptidai“.
Ši painiava nėra vien teorinė. Pavyzdžiui, BPC-157 ir ipamorelinas yra WADA draudžiamos medžiagos, o kolageno peptidai ar baltymų hidrolizatai nėra savaime draudžiami. Sportininkui, kuriam taikoma antidopingo kontrolė, draudžiamos medžiagos vartojimas gali lemti diskvalifikaciją.
Žemiau rasite aiškų atsakymą, kurie peptidai sporte yra draudžiami, o kurie leidžiami, ką apie jų veiksmingumą rodo moksliniai tyrimai ir kokios legalios alternatyvos gali būti naudingos raumenims bei jungiamajam audiniui. Informacija grindžiama WADA draudžiamųjų medžiagų sąrašu ir klinikinių tyrimų duomenimis, o ne pardavėjų pažadais.
Peptidai yra trumpos aminorūgščių grandinės, dažnai apibrėžiamos kaip sudarytos iš maždaug 2–50 aminorūgščių. Kai kurie peptidai organizme veikia kaip signalinės molekulės ir dalyvauja įvairiuose fiziologiniuose procesuose. Dėl šių savybių sporto pasaulyje kai kurie peptidai reklamuojami kaip galintys pagerinti atsistatymą ir sportinius rezultatus.
Rinkodaroje sportininkams peptidams priskiriamas platus galimos naudos spektras:
Tačiau žadama nauda nereiškia įrodytos naudos. Remiantis dr. P. Minderio komentaru LRT.lt, dauguma sporte populiarių peptidų, įskaitant BPC-157, TB-500 ir augimo hormono sekretagogus, neturi stiprių klinikinių įrodymų su žmonėmis. Jų poveikis dažniausiai grindžiamas ląstelių, gyvūnų ar labai mažų bandomųjų tyrimų duomenimis, todėl šių rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti poveikiui žmogui.
Ši spraga tarp reklamos ir mokslo yra esminė. Sportininkas, perkantis nepakankamai ištirtą peptidą pagal socialinių tinklų pažadus, iš esmės prisiima neaiškią riziką, nes kai kurių tokių medžiagų saugios dozės ir ilgalaikis poveikis žmonėms nėra pakankamai ištirti. Tuo tarpu renkantis atsistatymo papildus galima aiškiai įvertinti konkretaus produkto sudėtį.
Nauda ir rizika priklauso nuo konkretaus peptido tipo, todėl pirmiausia reikia atskirti, apie kokius peptidus kalbama.
Sporto kontekste terminas „peptidai“ gali apimti skirtingas grupes: tiriamuosius peptidus, peptidinius hormonus ir legalius maisto papildus, pavyzdžiui, kolageno peptidus. Šias grupes svarbu atskirti, nes jų teisinis ir antidopingo statusas gali iš esmės skirtis. Todėl prie kiekvieno tipo žemiau nurodomas statusas: tiriamasis, WADA draudžiamas arba legalus papildas.
BPC-157 sporto kontekste reklamuojamas sausgyslių, raumenų ir virškinamojo trakto regeneracijai, o TB-500, timozino beta-4 fragmentas, – audinių gijimui ir greitesniam atsistatymui po traumų. Abu internete gali būti platinami kaip injekcinės „tiriamosios medžiagos“.
Tačiau jų statusas aiškus: BPC-157 WADA draudžiamųjų medžiagų sąraše priskirtas S0 kategorijai „Nepatvirtintos medžiagos“ ir yra draudžiamas visą laiką – tiek varžybų, tiek ne varžybų metu.
Įrodymų lygis taip pat silpnas. Daugelio sporte populiarių peptidų tyrimai atlikti daugiausia su ląstelėmis ir gyvūnais, o klinikinių duomenų su žmonėmis yra labai mažai. Kaip LRT.lt perspėja ekspertai, „žiurkė – ne žmogus“, todėl gyvūnų tyrimų rezultatų negalima tiesiogiai perkelti žmonėms.
CJC-1295 ir ipamorelinas skatina paties organizmo augimo hormono sekreciją. Dėl šio mechanizmo jie reklamuojami raumenų augimui ir riebalų mažinimui, dažnai siūlomi vartoti kartu.
Tačiau ipamorelinas WADA sąraše priskirtas S2 kategorijai – peptidiniams hormonams, augimo faktoriams, susijusioms medžiagoms ir mimetikams – ir draudžiamas visą laiką, tiek varžybų, tiek ne varžybų metu.
Atskira grupė yra GLP-1 analogai, pavyzdžiui, semagliutidas, naudojami svorio kontrolei. Tačiau tai receptiniai vaistai, vartojami prižiūrint gydytojui, o ne sporto papildai.
Kolageno peptidai ir hidrolizuoti baltymai yra maisto papildų sudedamosios dalys, gaunamos skaidant baltymus į mažesnius fragmentus. Jie nėra WADA draudžiami peptidiniai hormonai, todėl jų statusas iš esmės skiriasi nuo draudžiamų peptidinių preparatų.
Mokslinių tyrimų rezultatai dėl jų veiksmingumo nevienodi. Jerger ir kt. (2022) tyrime 5 g kolageno peptidų per dieną kartu su 14 savaičių jėgos treniruotėmis padidino Achilo sausgyslės skerspjūvio plotą (+11,0 %, palyginti su +4,7 % placebo grupėje). Tačiau Balshaw ir kt. (2023) tyrime, vartojant 15 g per dieną 15 savaičių, reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta.
Shaw ir Baar (2017) tyrime 15 g želatinos su vitaminu C, suvartotos maždaug valandą prieš fizinį krūvį, padvigubino kolageno sintezės žymens PINP kiekį kraujyje. Tačiau tyrime vertintas tik šis kraujo žymuo, o ne traumų dažnis.
Sąnarių skausmui duomenys palankesni: Schulze ir kt. (2024) tyrime su 182 dalyviais 5 g kolageno peptidų per dieną 12 savaičių reikšmingai sumažino skausmą ramybėje ir einant, nors dalis autorių susiję su kolageno pramone. Šiai paskirčiai skirtas kolagenas sąnariams, o greitesniam aminorūgščių pasisavinimui – proteino hidroizoliatas.
